prakaitauti

prakaitáuti, -áuja (-áuna), -ãvo, prãkaitauti, -auja, -avo Kv; Q475, N žr. prakaituoti: 1. Šiltų kraštų gyventojai valgo vaisius, baisiai prakaitauja ir tuomi sumažina kūno karštį Blv. Krauju prakaitauna brš. Žmonės laukuose, pievose prakaitaudami darbuojas rš. 2. Išlaiko ... šimtus darbininkų, prakaitaujančių dirbtuvėje A1884,262. Mes turiam prakaitáudami, o anie eita apgaudinėdami Jdr. Niekam nereikėjo prakaitauti, kad jie (grybai) išaugtų prš. Rugelius pjauna, labai prakaitauna (d.) Tvr. [Lietuvninkai] dirba, plūkia, prakaitáuja ir šiaip ne taip keža BM454. Dovanai ir mes prakaitaujame sėdami sėklą Gmž. ^ Gerai svetimoj šaly ponauti, bet geriau gimtajam krašte prakaitauti KrvP(Drsk). Ilgos dienos prakaitauja, ilgos naktys tinginiauja KrvP(Dg). 3. intr. išsiskirti į paviršių (skysčiui): Tas vaškas šilimoje bitims iš pasturgalio griežinių prakaitau[ja] ir ant jų it bluzganelės gulia S.Dauk. \ prakaitauti; išprakaitauti